Didinti zmoniu metodo nario, 52005DC0014

Jų laikymasis padės spręsti pačius aktualiausius klausimus, tokius kaip vaikų skurdo prevencija, šeimų gebėjimo teikti priežiūrą rėmimas, lyčių nelygybė, benamystė ir naujų kelių atvėrimas etninių mažumų ir migrantų integracijai. Tai veda grupes, kurios naudoja užduočių konfliktą, prie geresnio sprendimo priėmimo.

Socialinė apsauga ir socialinė įtrauktis: reagavimas į pokyčius 3 2. Socialinės įtraukties skatinimas 4 3.

Penis padidins vaizdo irasa

Pensijos ir aktyvus senėjimas 8 4. Pagrindiniai politikos aspektai 9 ĮVADAS Lisabonos strategijos tikslas — skatinti Sąjungos darnaus vystymosi modelį, kuris keltų visų Europos piliečių gyvenimo lygį derindamas ekonominį augimą su didele atodaira į socialinę sanglaudą ir aplinkos išsaugojimu.

Keldama tokį tikslą, ji pabrėžia būtinumą gerinti ES lygmens koordinavimo mechanizmus siekiant puoselėti vientisas ir viena kitą stiprinančias politikos kryptis ekonomikos, aplinkos ir socialinėje srityse. Nors tvirtas ekonomikos ir užimtumo augimas yra gyvybiškai svarbi išankstinė socialinės apsaugos sistemų tvarumo sąlyga, pažanga siekiant aukštesnių socialinės sanglaudos lygių kartu su efektyviomis švietimo ir profesinio rengimo sistemomis yra vienas iš pagrindinių augimą skatinančių veiksnių.

Šiame kontekste pirmame Jungtiniame pranešime apie socialinę apsaugą ir socialinę įtrauktį propaguoja pastangas atnaujinti socialinės apsaugos sistemas pasitelkiant lemiamos reikšmės turinčias ir patikimas reformos strategijas. Šiame pranešime, kuris remiasi dviem atvirojo koordinavimo metodo raundais socialinės įtraukties klausimais 15 ES valstybių narių lygmeniu ir sėkmingu jo taikymu 10 naujųjų valstybių narių m.

Aptariamos ir pensijos, nors ir ne taip plačiai. Daugiausia remiamasi m.

Jungtiniu pranešimu dėl adekvačių ir tvarių pensijų. Papildomos medžiagos teikia naujausi Socialinės apsaugos komiteto SAK darbai, o taip pat dvišalio keitimosi informacija tarp Europos Komisijos ir naujųjų valstybių narių iki jų įstojimo rezultatai.

Socialinė apsauga ir socialinė įtrauktis: reagavimas į pokyčius 3 2. Socialinės įtraukties skatinimas 4 3. Pensijos ir aktyvus senėjimas 8 4.

Šiuo jungtiniu pranešimu siekiama papildyti Jungtinę užimtumo ataskaitą ir BEPG Plačių ekonominės politikos gairių įgyvendinimo ataskaitą, kad būtų galima pateikti suderintą ir integruotą pagrindinių uždavinių, kuriuos valstybės narės turi spręsti siekdamos didžių Lisabonos strategijos tikslų, apžvalgą. Jame atsispindi Aukšto lygio nepriklausomų ekspertų W. Koko vadovaujamos grupės ataskaitoje pateiktos rekomendacijos dėl būtinumo didesnį dėmesį skirti Lisabonos tikslų įgyvendinimui ir dėl didesnio politinio pasiryžimo būtinumo visais lygmenimis.

Gerai parengtos socialinės apsaugos sistemos taip pat prisideda prie ekonominio vystymosi sukurdamos ekonomikos augimui palankią aplinką, kurioje žmonės ir verslo įmonės vartoja ir investuoja su pasitikėjimu; jos lengvina struktūrinius pokyčius sušvelnindamos restruktūrizavimo padarinius darbuotojams; jos taip pat ekonomikos raidos ciklų metu stabilizuoja paklausą ir sukuria palankias sąlygas ekonomikos atsigavimui.

Tam, kad socialinės apsaugos sistemos galėtų vaidinti svarbų vaidmenį Europos visuomenėje ir ekonomikoje, jos turi būti jautrios platesnėms socialinėms tendencijoms. Sudėtingas demografinių, ekonominių ir visuomeninių veiksnių kompleksas, kuris skatino ir ateityje skatins struktūrinius pokyčius visoje ES, verčia socialinės apsaugos sistemas prisitaikyti ir atsinaujinti.

Didesni gyventojų amžiaus struktūros pokyčiai bus svarbūs visai socialinės politikos sričių įvairovei. Mažėjantys 15—29 metų amžiaus grupės skaičiai didina tinkamiausių perėjimų iš mokyklos į darbą svarbą.

Spartus 50—64 metų amžiaus grupės augimas labai padidina aktyvaus senėjimo svarbą. Galiausiai didėjant 80 metų ir vyresnių žmonių grupei tolydžio didės su senatve susijusios sveikatos ir apskritai ilgalaikės priežiūros svarba. Didesnė imigracija galėtų padėti ištaisyti dėl tokių demografinių pokyčių atsiradusį pusiausvyros sutrikimą atsverdama darbo jėgos pasiūlos stoką ir, atsižvelgiant į pensijų reformą, pagerindama pensijų sistemų finansinį tvarumą. Tačiau visuomenės galės pasinaudoti tokios potencialios naudos vaisiais tik tuo atveju, jei jos sukurs reikiamas sąlygas imigrantams integruotis į oficialią darbo rinką ir jei jos išmoks valdyti kultūrų susidūrimo keliamas įtampas bei sugebės pašalinti imigrantų ekonominio ir socialinio integravimo kliūtis[1].

Demografiniai pokyčiai yra glaudžiai susiję su platesniais kultūros vertybių, socialinių santykių, šeimų organizavimo ir darbo pobūdžio pokyčiais. Socialiniai poreikiai tampa vis sudėtingesni ir įvairesni, didėja rūpinimasis gyvenimo kokybe bei darbo ir poilsio pusiausvyra.

Padidėjo individualaus pasirinkimo svarba. Įvairovė turi svarbų etninį matmenį, ypač dideliuose miestuose. Didėjantis darbo jėgos feminizavimas atsispindi naujuose socialiniuose poreikiuose pavyzdžiui, vaikų, vyresnio amžiaus ir išlaikomų žmonių priežiūros įstaigų ir naujame pareigų pasidalijimo namų ūkyje pagrinde. Įvyko ženklios šeimos sudėties permainos: sumažėjo namų ūkių dydžiai ir padidėjo įvairovė. Šiuos procesus sąlygoja partnerysčių kūrimo mažėjimas ir didėjantys skyrybų skaičiai.

Dėl to silpnėja šeiminiai ryšiai ir, didinti zmoniu metodo nario materialinei padėčiai, vis daugiau žmonių turi pasikliauti kitomis paramos formomis. Galiausiai darbo aplinka tampa vis labiau kintama ir įvairiarūšė. Didėja aukštų kvalifikacijų poreikis ir kartu kuriama daug menko našumo darbo vietų.

Šiame permainų kontekste socialinės apsaugos sistemos turi būti formuojamos taip, kad jos galėtų reaguoti į ekonomines ir socialines ateities reikmes. Reformomis, vykdomomis tvarioms ir adekvačioms pensijoms užtikrinti, turėtų būti siekiama teikti tinkamas paskatas darbuotojams ilgiau išlikti aktyviais, o darbdaviams samdyti ir išlaikyti vyresnio amžiaus darbuotojus.

Prieinamos, kokybiškos ir tvarios sveikatos priežiūros sistemos vaidina nepaprastai svarbų vaidmenį net tik kovojant su ligomis ir socialinės atskirties grėsme, bet ir palaikant darbo jėgos darbingumą.

Žmonių, patiriančių skurdą ir socialinę atskirtį, skaičiai visoje Sąjungoje labai ženklūs: m. Skurdo pavojus paprastai yra daug didesnis bedarbiams, vieno iš tėvų dažniausia vienos motinos su vaikais namų ūkiams, vienišiems vyresnio amžiaus žmonėms irgi ypač moterims ir šeimoms su keletu išlaikytinių.

Dar aukštesnio lygio skurdą patiria vaikai: labiau tikėtina, kad skurde augantys vaikai kentės dėl silpnesnės sveikatos, jiems blogiau seksis mokytis ir jiems gresia didesnis būsimo nedarbo ir asocialaus elgesio pavojus. Esama įrodymų, kad yra ryšys tarp aplinkos taršos ir sunkios socialinės padėties. Skurdo pavojaus apimtis atskleidžia tik dalį vaizdo, o naujausi duomenys rodo materialinių nepriteklių mastą ypač tose šalyse, kuriose nacionalinė skurdo riba yra gerokai žemesnių lygių.

Трудно было сказать, кого это поразило больше, но Олвин первым пришел в. Когда они шли -- почти бежали -- к кораблю, он все думал: всегда ли это создание рук человеческих движется с такой метеоритной скоростью.

Skurdas ir materialiniai nepritekliai dažnai yra susiję su negalėjimu tinkamai dalyvauti socialiniame gyvenime, jie atsiranda dėl nepakankamo užimtumo, švietimo ir profesinio rengimo, aprūpinimo būstu, transporto ar sveikatos priežiūros prieinamumo. Užimtumas yra pagrindinis socialinės įtraukties veiksnys ne tik dėl to, kad sukuria pajamas, bet ir dėl to, kad jis skatina socialinį veiklumą bei asmens ugdymą ir padeda palaikyti tinkamą gyvenimo lygį senatvėje, atverdamas kelią į teisę gauti pensijos išmokas.

Perėjimas iš nedarbo į darbą gerokai sumažina tikimybę patirti skurdo pavojų; be to, bedarbio gerovei ar darbingo amžiaus neveiklumui gresia netgi didesnis pavojus, jei nėra pajamų iš darbo namų ūkyje. ES lygmeniu turimi statistiniai duomenys apie skurdą ir socialinę įtrauktį dar neapima kai kurių labiausiai paveiktų grupių.

Apibrėžimai[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] M. Afzalur Rakhim pastebi, kad nėra vieno visuotinai priimto konflikto apibrėžimo. Baron metais pateiktus organizacinių konfliktų apibrėžimus [3]Rakhim atkreipia dėmesį į šiuos apibrėžimų elementus: [2] yra pripažinti priešingi interesai tarp šalių nulinės sumos situacijoje; turi būti kiekvienos pusės tikėjimaskad kita pusė veikia ar veiks prieš jų įsitikinimus; šis tikėjimas gali būti pateisinamas veiksmais, kurių imtasi prieš tai; konfliktas yra procesas, išsivystęs iš ankstesnių sąveikų ; Remiantis tuo, Rakhim pasiūlytas konflikto apibrėžimas yra toks — tai interaktyvus nesuderinamumo, nesutarimo ar disonanso procesas, pasireiškiantis tarp socialinių subjektų aba jų viduje. Dažniausiai tarpgrupinės emocijos būna neigiamos ir jų intensyvumas svyruoja nuo diskomforto jausmo lygio, patiriamo bendraujant su kitos grupės nariu, kuris pilnas neapykantos kitai grupei bei jos nariams.

NAP Nacionaliniai užimtumo veiksmų planai arba įtrauktis išryškina, kad su labai konkrečiais pavojais susiduria imigrantai, etninės mažumos ir romai, neįgalieji, benamiai, nukentėjusieji nuo prekybos žmonėmis, globos įstaigose esantys ar jas palikę žmonės ir natūrinių ūkių savininkai.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nepalankios sąlygos kaupiasi tam tikrose bendruomenėse ir geografinėse — miesto ir kaimo — vietovėse, kuriose žmonės susiduria su įsišaknijusiais atskirties veiksniais, kurie turi tendenciją būti perduodami iš kartos į kartą.

Tai gali būti dideliu mastu paaiškinama tuo, kad ženkliai pagerėjo padėtis darbo Kaip padidinti senovinius metodus. Dabar gi atsiranda aiškus pavojus, kad pastarųjų metų ekonomikos vystymosi sulėtėjimas su lygia greta augančiu nedarbu ir menkesnėmis darbo pasirinkimo galimybėmis dar daugiau žmonių stato į skurdo ir socialinės atskirties pavojų bei pablogina padėtį tų, kurie jau yra jų paveikti.

Iššūkis dar didesnis daugelyje naujųjų valstybių narių, kur spartus ekonomikos augimas yra grindžiamas plačia pramonės ir žemės ūkio pertvarka, dėl kurios, jei nėra atsvarai skirtos atitinkamos socialinės įtraukties politikos, gali padaugėti žmonių, kuriems iškyla skurdo pavojus.

Urologu valdyba padidina nari

Svarbiausi politikos prioritetai Tam tikras pozityvus socialinės įtraukties proceso rezultatas buvo tas, kad ėmė labiau aiškėti svarbiausi skurdo ir socialinės atskirties įveikimo politikos prioritetai, kurie atsispindi valstybių narių patvirtintose politinėse pozicijose. Sąjungos mastu ryškėja septyni svarbiausi politikos prioritetai : Dalyvavimo darbo rinkoje didinimas: Daugumos valstybių narių laikomas pačiu svarbiausiu prioritetu, jis yra įgyvendinamas plečiant aktyvios darbo rinkos politikos priemones ir užtikrinant geresnį sąryšį tarp socialinės apsaugos, visą gyvenimą trunkančio mokymosi ir darbo rinkos reformų priemonių taip, kad jie vienas kitą dar labiau stiprintų.

Socialinės apsaugos sistemų atnaujinimas: Tai reiškia užtikrinimą, kad tvarios socialinės apsaugos sistemos būtų adekvačios ir prieinamos visiems ir kad išmokos, skirtos tiems, kurie gali dirbti, teiktų veiksmingas darbo paskatas, taip pat pakankamai saugumo siekiant sudaryti žmonėms sąlygas prisitaikyti prie pokyčių.

Švietimui ir profesiniam mokymui nepalankių sąlygų šalinimas: Labiausiai pabrėžiama ankstyvo pasitraukimo iš oficialios švietimo ir profesinio mokymo sistemos prevencija; perėjimo iš mokyklos į darbą, ypač įgijusiems menką kvalifikaciją, lengvinimas; švietimo ir profesinio mokymo prieinamumo socialiai nepalankių sąlygų paveiktoms grupėms didinimas ir jų integravimas į bendro aprūpinimo sistemą; nuolatinio mokymosi, įskaitant elektroninį mokymąsi, visiems skatinimas.

Kaip padidinti varpa be intervencijos

Daugelis pripažįsta būtinumą daugiau ir veiksmingiau investuoti į žmogiškąjį kapitalą visose amžiaus grupėse. Vaikų skurdo panaikinimas: Tai laikoma svarbiausiu žingsniu kovoje su skurdo paveldėjimu iš kartos į kartą.

Didžiausias dėmesys skiriamas ankstyvai intervencijai ir ankstyvam švietimui siekiant paremti skurstančius vaikus, didinti paramą pajamoms ir pagalbą vaikus auginančioms šeimoms bei vienišiems tėvams.

Penio tyrimo dydis

Keletas šalių taip pat stengiasi kaip politikos rengimo pagrindą labiau pabrėžti vaiko teisių rėmimą. Padoraus būsto užtikrinimas: Kai kuriose valstybėse narės dėmesys kreipiamas į būsto sąlygų gerinimą, kitose — į būtinumą spręsti socialinio būsto pažeidžiamoms grupėms stygiaus problemą.

Keletas valstybių narių rengia labiau integruotus nusistatymus benamystės problemai spręsti. Prieigos prie kokybiškų paslaugų gerinimas: Tai apima prieigos prie sveikatos ir ilgalaikės priežiūros paslaugų, socialinių paslaugų ir transporto gerinimą, vietos aplinkos gerinimą, taip pat investavimą į atitinkamą infrastruktūrą ir naudojimąsi naujų visiems prieinamų informacinių ir ryšių technologijų teikiamomis galimybėmis.

Diskriminacijos įveikimas ir etninių mažumų bei imigrantų integracijos didinimas: Kova su didelio laipsnio atskirtimi, kurią patiria konkrečios grupės, ypač romai, yra siejama su pagrindinių paslaugų ir palankių galimybių prieinamumo didinimu, su teisės aktų priverstiniu vykdymu siekiant įveikti diskrimaciją, ir su tikslinių nusistatymų dėl konkrečių situacijų rengimu.

Kaip padidinti nari, naudodami baltymus

Pasirinkdamos šiuos proritetus, valstybės narės turi parengti integruotas ir koordinuotas strategijas vietos ir regionų lygmeniu, o ypač tose miesto ir kaimo bendruomenėse, kurios susiduria su daugybe sunkumų. Tokios strategijos turėtų pritaikyti politikos kryptis vietos situacijai ir įtraukti visus suinteresuotus veiklos dalyvius.

Naršymo meniu

Taip pat bus svarbu užtikrinti, kad visi šie prioritetai aprėptų ir lyčių problematiką siekiant skatinti lyčių lygybę. Socialinės įtraukties proceso stiprinimas Visų valstybių narių NAP arba įtraukties veiksmų planų rengimas ir įgyvendinimas rodo ketinimą didinti pastangas skurdo ir socialinės atskirties klausimams spręsti.

Ypač tvirtas politinis pasiryžimas, kurį pademonstravo ES 10 valstybių narių, šiam procesui davė naują postūmį ir apskritai pabrėžia atviro koordinavimo metodo aktualumą. Valstybių narių priimta pozicija yra labai įvairį, kadangi ją lemia kiekvienos iš jų pradinė padėtis, socialinės gerovės kūrimo tvarka ir kovos su skurdu strategijų rengimo patirtis.

Dauguma valstybių narių yra parengusios visa apimančias pozicijas skurdo ir atskirties problemoms spręsti, aprėpiančius daugelį politikos sričių.

Itakos kiekvienos kiausiniu dydyje

Stiprinamos institucinės priemonės, kuriomis siekiama, kad rūpinimąsis socialine įtrauktimi taptų nacionalinės politikos kūrimo aspektu. Didesnis dėmesys kreipiamas į įvairių vyriausybės padalinių ir lygmenų koordinavimą, kad būtų galima siekti labiau integruoto reagavimo. Galiausiai didėja dėmesys tam, kad reikia skatinti pagrindinių veiklos dalininkų socialinių partnerių, nevyriausybinių organizacijų ir įmonių dalyvavimą.

Apskritai atvirojo koordinavimo metodo taikymas socialinės įtraukties srityje ligi šiol buvo naudingas ir teikia gerą pagrindą tolesniems veiksmams. Bendrijos veiksmų programa, skirta kovai su socialine atskirtimi, šiuo atžvilgiu daug padėjo skatindama tyrimus, tarptautinius mainų projektus ir ES lygmens tinklų kūrimą.

Konfliktas

Tačiau taip pat aišku, jog, norint, kad bendras socialinės įtraukties proceso tikslas padaryti lemiamą poveikį skurdo panaikinimui Kaip padidinti varpos baze m. Šiuo atžvilgiu valstybės narės turėtų: - Nustatyti tvirtesnes sąsajas su ekonomine ir užimtumo politika: Tokios sąsajos turi būti stiprinamos daugiausiai nustatant didesnį skaidrumą biudžetiniams ištekliams, reikalingiems NAP arba įtraukties veiksmų programoje nustatytoms užduotims ir orientaciniams rodikliams pasiekti, ir kaip socialinės aprėpties tikslams panaudojami struktūriniai fondai.

Paskui jų siekimo pažanga turėtų būti stebima ir apie ją pranešama. Valstybės narės, atsiliekančios tam tikrose srityse, į sėkmingiausiai veikiančių valstybių narių veiklos laimėjimus galėtų žiūrėti kaip į orientyrą.

EU lygmeniu Komisija ir Taryba turėtų: - Stiprinti socialinės įtraukties uždavinių perėmimą į visas ES politikos kryptis: Labai svarbu atsižvelti į socialinę didinti zmoniu metodo nario kuriant ir įgyvendinant ES politikos kryptis ir norint užtikrinti, kad jos palaikytų valstybių narių pastangas skatinti socialinę įtrauktį. Tam padės atvirojo koordinavimo metodo taikymas sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros srityje, siekiant užtikrinti prieinamas, kokybiškas ir tvarias sistemas.

Pagrindinį vaidmenį šiuo požiūriu turėtų vaidinti bendri rodikliai. Į šį svarbų vaidmenį reikės atsižvelgti diskutuojant dėl būsimos finansinės perspektyvos — metams. Ypač būtina geriau fiksuoti daugiamatį socialinės atskirties ir skurdo pobūdį. Dėl to reikia patikimų reformų, kuriomis būtų siekiama finansiškai tvariu būdu užtikrinti adekvačias būsimas išmokas.

Lisabonos strategijos kontekste buvo kuriamas atvirojo koordinavimo metodas pensijų didinti zmoniu metodo nario siekiant skatinti tokių reformų vykdymo pastangas, kurios buvo telkiamos trimis svarbiausiomis bendrų siekių linkmėmis: adekvatumas, finansinis tvarumas ir atnaujinimas siekiant prisitaikyti prie pokyčių visuomenėje. Pirmasis jungtinis pranešimas apie adekvačias ir tvarias pensijas parodė, kad dauguma iš 15 valstybių narių jau buvo padariusios ženklią pažangą stabdydamos būsimas viešųjų išlaidų pensijoms augimo tendencijas.

Nuo to laiko daugelis valstybių narių ėmėsi tolesnių reformų.

Kitas nacionalinių strategijų ataskaitų raundas iš naujo įvertins pažangą, įskaitant tą, kurią padarė ES 10 valstybių narių. Jungtiniame pranešime pabrėžiamas neatskiriamas tvarumo ir adekvatumo pobūdis. Būsimos pensijų sistemos gali ir toliau teikti adekvačias pensijas tik tuo atveju, jei jos finansiškai tvarios ir jei jos yra gerai pritaikytos prie besikeičiančio visuomenės konteksto; priešingu atveju, jei pensijos sistemos negali teikti adekvačiai pajamų išėjusiems į pensiją, atsiras papildomų išlaidų, pavyzdžiui, padidėjusių išlaidų socialinei paramai forma.

Dėl to vienas svarbiausių uždavinių bus siekti finansinio tvarumo nestatant į pavojų adekvatumo. Jungtiniame pranešime pažymima, kad daugelis reformų, kuriomis siekiama sustabdyti būsimų išlaidų augimą, apima ir priemones, skirtas užkirsti kelią skurdui stiprinant mažiausiųjų neremiamų pajamų garantijas pagyvenusiems žmonėms.

Didinti zmoniu metodo nario kurios reformos sukels ženklų santykinių pensijos normų iš pensinio draudimo sumažėjimą, o tai galėtų reikšti, kad ateityje iškils adekvatumo problemų, jei valstybės narės nereaguos skatindamos žmones vėliau išeiti į pensiją ir numatydamos prieinamesnes papildomas pensinio aprūpinimo galimybes.

* NUEVO * Gane $ 3000 + de Snappa ($ 300 / hora) GRATIS Gane dinero en línea - Branson Tay

Du pagrindiniai politikos atsakai: ilgesnis darbingas amžius ir padidintas privatus kaupimas Socialinių apsaugos sistemų atnaujinimas gali Vyru lyciu nariu matmenu tipai skatinti didinti zmoniu metodo nario išėjimą didinti zmoniu metodo nario pensiją.

Svarbu, kad, nesulaukus nustatyto pensinio amžiaus ar neturint nustatyto darbo stažo, pensijos būtų mokamos tiktai žmonėms, kurie iš tikrųjų negali užsidirbti pragyvenimo arba kurie sutinka dėl apskaičiuoto pensijos sumažinimo.

Tuo pačiu metu pensijų sistemos turėtų siūlyti palankias galimybes dirbant ilgiau užsidirbti teisę į didesnę pensiją. Taigi faktinio išėjimo į pensiją amžiaus didinimas yra svarbiausia priemonė adekvatumui ir finansiniam tvarumui suderinti. Socialinės apsaugos komiteto SPK atlikta studija parodė, kad pagrindiniai didinti zmoniu metodo nario pasitraukimo iš darbo rinkos keliai — ypač paankstinto ėjimo į pensiją sistemos, bedarbio išmokos ir invalidumo išmokos — šiuo metu daugumoje valstybių narių yra kritiškai peržiūrimos.