Anatomijos vidurinis varpos dydis

Į nosies ertmę atsiveria šnervės, kurias gali išplėsti judantys raumenys. Iš makšties pusės niekuo dėtos moters kaklas atrodo lyg lygus rožinis sagos su užapvalintu paviršiumi ir maža skylute centre. Penis kaip reprodukcinis organas Reprodukcija - tai procesas, kurio metu vyras ir moteris sukuria tos pačios rūšies individą. Paveikslas: scheminis apatinio varpos paviršiaus atvaizdas, parodantis frenulumo vietą. Vegetacinė nervų sistema dar skirstoma į simpatinę ir parasimpatinę. Klitoris dažnai laikomas miniatiūrine varpa, tačiau tai yra seksualios spalvos ir klaidinga nuomonė.

Penis kaip reprodukcinis organas Reprodukcija - tai procesas, kurio metu vyras ir moteris sukuria tos pačios rūšies individą. Kad tai būtų įmanoma, pirmiausia būtina, kad lytinė ląstelė vadinama spermatozonu prisijungtų prie lytinės lyties ląstelės vadinamos kiaušinių ar kiaušinių ląstelėmis. Susitikimas ir susiliejimas tarp spermatozoidų ir kiaušinių ląstelių vyksta patelės vidinės lyties organų, būtent kiaušintakių ar salpingi ampulėje.

Penis yra vyrų kopuliacinis organas. Lytinių santykių metu varpos patekimas į makštį leidžia spermai, reikalingai rūšims, kurias galima perkelti į gimdą ir kiaušintakius. Spermatozoidai yra skystis, susidedantis iš sėklidžių, kuriuos gamina sėklidės, sujungtos su prostatos, sėklinių pūslelių ir periuretralinių liaukų išskyromis, būtinomis jiems apsaugoti ir remti jų veiklą. Lytinių santykių metu spermos pašalinamos iš varpos per šlaplę ejakuliacijos metu.

Norint įvykdyti savo kopuliacinę funkciją, varpos turi būti erekcijoje, t. Tokioje būsenoje, kurioje organų Anatomijos vidurinis varpos dydis ir nuoseklumas padidėja dėl psichologinių stimulų ir dėl to atsirandančių nepageidaujamų fiziologinių reakcijų.

Kartu su kapšeliu ir jame esančiomis struktūromis varpas yra išorinis vyrų lyties organas. Penis kaip šlapimo takų dalis Šlaplės yra plonas vamzdis, maždaug cm ilgio žmonėmskuris sujungia šlapimo pūslę su išorine aplinka. Varpos oda sudaro apyvarpę lot. Vidinėje apyvarpės pusėje atsiveria riebalų liaukos, išskiriančios riebų sekretą — smegmą.

Apyvarpei ritmiškai slankiojant tarp makšties sienelių ir varpos kūno bei galvutės Anatomijos vidurinis varpos dydis metunervų galūnėlės smarkiai dirginamos ir įvyksta vyro orgazmas — ejakuliacija. Varpos oda yra labai paslanki, kadangi turi užtikrinti optimalią, neskausmingą erekciją žymų varpos pailgėjimą Padidinti nario tobulinimo stipruma išsiplėtimą. Ramybės būklėje suaugusio vyro varpos ilgis vidutiniškai siekia cm, o erekcijos būklėje — cm, t.

Jeigu varpa ramybės būklėje yra trumpesnė, paprastai ji vis tiek pasiekia erekcijos vidurkį apie 15 cmir atvirkščiai — didesnė ramybės būklėje varpa dėl erekcijos padidėja ne taip žymiai. Plėvelinis labirintas yra plėvinis kanalas, šiek tiek mažesnis už kaulinį labirintą. Tarp šių labirintų sienelių yra skaidraus bespalvio skysčio — perilimfos.

Plėvelinis labirintas pripildytas skaidraus skysčio — endolimfa. Sraiginio latako viduje yra sudėtingas spiralinis organas — klausos analizatorius receptorius. Jis susideda iš keliomis eilėmis išsidėsčiusių epitelinių ląstelių, tarp kurių yra plaukuotos juntamosios klausos ląstelės — fonoreceptoriai.

Garso bangos per ausies kaušelį ir išorinė klausomąją landą suvirpina būgnelį. Jo virpesiai per plaktuką, priekalą ir kilpą perduodami prieangio langelio membranai, kurie sukelia vidinės ausies endolimfos virpesius. Šie transformuojami į nervinį impulsą, kuris nervų nunešamas į galvos smegenų klausos centrus, o iš jų į tų smegenų pusrutulių žievę.

Čia impulsai analizuojami ir suvokiamas garsas. Vidinės ausies prieangis ir pusratiniai kanalai sudaro pusiausvyros, arba vestibulinį aparatą, kurio receptoriai reaguoja į galvos ir viso kūno padėties kitimą ir judėjimą. Regos organai Gerai išsivystę šuns uoslės, klausos ir regos organai. Regos organai yra akys. Akis susideda iš akies obuolio, regos nervu sujungto su galvos smegenimis, ir apsauginių bei pagalbinių darinių — akies judinamųjų raumenų, vokų, junginės ir ašarų prietaiso liaukos.

Akies obuolys yra rutulio formos. Jo siena susideda iš trijų dangalų: išorinio fibrozinio, vidurinio kraujagyslinio ir vidinio, arba tinklainės.

Skubantiems

Fibrozinis dangalas sudarytas iš jungiamojo audinio. Priekinė jo dalis permatoma ir vadinama ragena. Per ją į akį patenka šviesos spinduliai. Užpakalinė dalis stora, balta, tvirta, nepermatoma ir vadinama odena akies baltymu. Odenos priekinę matomąją dalį dengia junginė — skaidri plėvė, kuri iškloja ir vokų vidinį paviršių.

Išorinis akies obuolio dangalas saugo akį nuo aplinkos poveikio. Akies obuolio vidurinis kraujagyslinis dangalas turi daug kraujagyslių.

Skiriamos dvi jo dalys: priekinė, susidedanti iš rainelės ir krumplyno, ir užpakalinė — gyslainė. Rainelė yra žiedo pavidalo, persišviečia pro rageną. Nuo rainelės pigmento priklauso akių spalva. Rainelės viduryje yra apvali anga — vyzdys, pro kurią praeina šviesos spinduliai. Tarpas tarp rainelės ir ragenos vadinamas priekine akies kamera — ji pripildyta skysčio. Už rainelės yra krumplynas, kuris turi ataugas, gaminančias akies kamerų skystį, ir raumenį. Raumuo susitraukdamas ir atsipalaiduodamas keičia akies optinės sistemos laužiamąją galią.

Krumplynas pereina į gyslainę, kuri aprūpina krauju Anatomijos vidurinis varpos dydis akies obuolio dangalą — tinklainę. Joje yra šviesai jautrių nervinių ląstelių stiebelių ir kūgelių. Tinklainės centre yra jos jautriausia vieta — geltonoji dėmė. Pažeidus šią dėmę, rega labai susilpnėja. Šiek tiek į vidų nuo geltonosios dėmės yra regos nervo diskas.

Jame nėra šviesiai jautrių ląstelių, o tik nervinės skaidulos, todėl regėjimo lauke yra akloji dėmė.

Penis kaip šlapimo takų dalis

Akyse yra specialių, gebančių laužti šviesos spindulius darinių. Jiems priskiriamas lęšiukas, stiklakūnis ir akies obuolio kamerų skystis. Kartu su ragena jie sudaro šviesą laužiantį aparatą.

Vyrams, kurie turi MAŽĄ PENĮ ir dėl to kompleksuoja...

Šviesos spinduliai, patekę į akį pro rageną, lūžta ir surenkami tinklainėje. Joje šviesos energija sužadina nervinius impulsus, kurie regos nervu ir takais sklinda į galvos smegenų regos centrą. Lęšiukas yra už rainelės. Jis skaidrus, išgaubto lęšio pavidalo, susideda iš sluoksniais susiklosčiusių skaidulų. Lęšiuką dengia kapsulė. Tarp rainelės ir lęšiuko yra užpakalinė akies kamera, pripildyta skysčio, kuris pro vyzdį gali patekti ir į priekinę akies kamerą.

Už lęšiuko esantis stiklakūnis pripildo visą akies obuolį. Akies riebalinis kūnas saugo akį nuo sutrenkimų ir Anatomijos vidurinis varpos dydis svyravimų. Viršutinis ir apatinis vokai kartu su blakstienomis saugo akies obuolį iš priekio. Vidiniame akies kampe yra trečiasis vokas. Vokai kartu su ašaromis nuvalo nuo akies obuolio smulkius svetimkūnius.

Vokų užpakalinį ir visą akies obuolio priekinį paviršių dengia akies junginė. Junginėje, ypač ties viršutiniu jos skliautu, yra liaukučių, kurios gamina ašaras bei gleives, saugančias rageną ir junginę nuo išdžiuvimo.

Ašaras gamina ašarų liauka, esanti kiekvienos akies viršutiniame išoriniame akiduobės kampe ir pagalbinės ašarų liaukutės, esančios junginėje. Joje pagamintos ašaros kaupiasi ašarų maišelyje ir ašariniais kanalėliais bei ašariniu nosies lataku nuteka į nosį.

Šuns rega pasižymi savitomis ypatybėmis. Šuo negali vienu metu abiem akim matyti daikto, nes kiekviena akis turi savo regos lauką. Šuo beveik neskiria spalvų, bet mato skirtingos formos daiktus. Jis pastebi judantį daiktą už m, bet jo tikrą vaizdą pamato tik nuo 28 m.

Hymenas Moterų vidaus lytiniai organai Vidiniai lytiniai organai apima makštį, gimdą, gimdos priedus kiaušintakius ir kiaušides. Ligamentai, kurie sustabdo gimdą ir priedus, taip pat gali būti laikomi vidiniais lytiniais organais. Vidiniai lytiniai organai yra dubens žiedo viduje. Vagina Makštis makštis yra viso audinio kanalas, kurio ilgis nuo iki cm.

Šeimininką šuo atpažįsta pirmiau jį suuosdamas negu pamatydamas. Jutimo organai Jutimo organai skirstomi į regos, klausos, pusiausvyros, uoslės, skonio organus ir lietimo, temperatūros bei skausmo.

Lietimo, temperatūros bei skausmo dar vadinami odos jutimo organais. Bet to dar yra judėjimo ir vidaus jutimo organai. Šuns, kaip ir vilko, svarbiausias jutimų organas yra uoslė. Gerai prižiūrimas neregintis šuo dar gali gyventi, o šuo praradęs uoslę — sunkiai.

Patirtis rodo, kad net arti esantį šeimininką šuo pirma užuodžia, o tik paskui pamato. Šuns uoslė kartų stipresnė nei žmogaus. Šuo gali skirti beveik pusę milijono kvapų. Gi žmogui labai retai tik kelis šimtus. Šuo gali išskirti jį dominantį kvapą iš šimto įvairaus stiprumo kvapų, o žmogui stipriausias kvapas užgožia visus kitus.

Šuns protėviai gerai užuosdavo grobį ir priešą, todėl dresuotas pėdsekys suseka nusikaltėlį penkių valandų senumo pėdsakais arba apuostęs dar seniau jo pamestą daiktą.

Juokai juokais, tačiau reprodukcinio organo ilgis ir apimtis nemažai daliai vyrų yra opus klausimas, visai nekeliantis juoko. Daugelyje ankstesnių tyrimų buvo pasitikima pačių tiriamųjų išsakytais matmenimis, o tokie įverčiai nėra objektyviai tikslūs. Kai jis su kolegomis užsimojo nustatyti tikslius penio proporcijų įverčius, jie pradėjo rinkti ligoninėse surinktus pacientų duomenis apie lytinio organo matmenis. Tokiu būdu naujojo tyrimo imtį sudarė iš viso 15 vyras iš viso pasaulio. Toks duomenų masyvas buvo pakankamas išskaičiuoti vidurkius ir sumodeliuoti visos žmonijos statistinio penio matmenis.

Medžioklinis šuo iš kvapo skiria įvairius žvėris, paukščius. Kuo greičiau žvėris tolsta, tuo stipriau dirgina šunų uoslę. Pievoje pėdsakai kvepia ilgiau negu parą, o ant asfalto tik kelias valandas. Dėl šoninio vėjo šuo dažnai pameta staigiai sukantį į šalį pėdsaką, o aplytų pėdų visai neberanda.

Šunys pėdsaką suranda ir po cm sniego sluoksniu, taip pat gali surasti rūdos klodus, esančius ir net 12 m gylyje. Ne visų veislių šunys turi tokią pat uoslę. Uoslės stiprumas priklauso nuo šuns paskirties, veislės, sveikatos, nuovargio, alkio ir troškulio. Jei šuo ilgai eina pėdsakais, tai jis ilgai turi ilsėtis, nes pavargęs šuo užuodžia vis prasčiau. Jei šeimininkas ilgam laikui išvyksta iš namų, pravartu į šuns guolį dėti savo drabužį ar kitą daiktą. Parvežant mažą šuniuką į naujus namus, reikia paimti su juo ir skudurėlį iš gimtojo lizdo, kuris prisigėręs vados narių ir kalės prakaito, šlapimo kvapo, padeda šuneliui lengviau pernešti pirmąsias dienas naujoje aplinkoje.

Šuo turi labai gerą klausą. Jis girdi labai aukšto dažnio iki virpesių per sekundę garsą, todėl šuniui galima komanduoti žmonėms negirdimu ultragarsiu švilpuku, kurį šuo girdi m atstumu.

Slapimo pusles dydis ir dydis

Jei silpną šlamesį žmogus išgirsta 6 metrų atstumu nuo savęs, tai tą patį šlamesį šuo išgirsta jau būdamas 24 m atstumu. Šuns klausai dažnai nekliudo net netoliese keliamas triukšmas.

Prie triukšmo šunį reikia pratinti. Reikia vesti į triukšmingą aplinką prie triukšmingų magistralių, geležinkelio linijų, kad šuo palengva priprastų ir nebebijotų.

Šuns anatomija ir fiziologija

Niekada nereikia ant šuns šaukti. Geriausia komanduoti normalia intonacija. Šuo visa, ką išgirsta, labai gerai įsimena. Labai dažnai tenka įsitikinti, kad šuo iš labai toli atpažįsta savo šeimininko automobilio burzgimą ir bėga jo pasitikti. Labai neįprasta yra šuns rega.

Kiekviena jo akis aprėpia skirtingą regėjimo lauką. Šuo gerai skiria įvairių pavidalų daiktus, taip pat už m judantį daiktą. Žmogaus siluetą šuo mato už m, o tikrą vaizdą iki 28 m.

Anksčiau buvo manyta, kad šuo visiškai neskiria spalvų.

Penis kaip reprodukcinis organas

Bet naujausi bandymai rodo, kad kai kurias spalvas šuo išskiria. Pastebėta, kad akylesni šunys silpniau užuodžia.

Zirgo nario matmenys

Šuns lytėjimas panašus į žmogaus, bet šuo žymiai atsparesnis skausmui. Tai pastebėta stebint šunis kaunantis tarpusavyje. Kai kurie šunys kaudamiesi su priešininku, nekreipia dėmesio į kruvinas žaizdas. Keletas ilgų ir kietų snukio plaukų padeda šuniui tamsoje neatsitrenkti į kokią netikėtą kliūtį. Skonio jutimas, kaip ir žmogaus, labai susijęs su šuns uosle.

Idealus vyru dydis

Tokiu būdu naujojo tyrimo imtį sudarė iš viso 15 vyras iš viso pasaulio. Toks duomenų masyvas buvo pakankamas išskaičiuoti vidurkius ir sumodeliuoti visos žmonijos statistinio penio matmenis.

Inkstai, ren

Suglebusio ir erekcijos būsenos penio apimties vidurkis siekia atitinkamai 9,31 cm ir 11,66 cm. Grafinė duomenų iliustracija rodo, kad dydžio ir mažumo kraštutinumai reti. Nepagimdžiusioms moterims gimdos kaklelis turi kūgio formą.

Pagimdžiusioms moterims gimdos kaklelis yra platesnis ir cilindro formos. Gimdos kaklelio kanalas gimdos kaklelio kanalas taip pat yra cilindro formos.

Naminiai šunys kilę iš vilko, šakalo. Šuns liemuo grakštus ir raumeningas, jis vaikšto remdamasis pirštais su stipriais nagais.

Gimdos kaklelio kanalo išorinė anga vadinama išorine rykle. Sperma patenka į gimdą per gimdos kaklelio kanalą, o menstruacijų metu išeina išskyros. Seksualinio susijaudinimo metu gimda pakyla, prailginant makštį. Kiaušintakis Kiaušintakis kiaušintakis yra siauri vamzdeliai, turintys ryškų raumenų sluoksnį, nuolat besitraukiantys. Jų gleivinę sudaro ląstelės su blakstiena, kurios sukuria skysčio srautą kryptimi nuo dubens ertmės iki gimdos ertmės.

Taigi kiaušinis pernešamas iš kiaušidės į gimdą. Pakeliui - mėgintuvėlyje - kiaušinėlis apvaisinamas - jis susilieja su sperma. Kiaušinis tampa sunkesnis ir lėčiau patenka Anatomijos vidurinis varpos dydis gimdos ertmę. Ciliarinio aparato pažeidimas dėl vamzdelio uždegimo, vamzdžio susiaurėjimas, sutarto raumenų susitraukimo pažeidimas lemia, kad kiaušinis nusėda vamzdyje ir išsivysto negimdinis vamzdelis.

Kiaušintakio ilgis yra apie 10 cm. Vamzdelį sudaro keturios dalys: intramuralinis praeina per gimdos sienelęsąvaržos siauriausia vamzdelio dalis šalia gimdosampulės ilgiausia vamzdelio vamzdelio dalispilvo galaskuris atidaromas piltuvu. Skirtingai nuo vyrų, kurių pilvo ertmė yra izoliuota nuo išorinės aplinkos, moterims pilvo ertmė yra sujungta su išorine aplinka.

Taigi moterys labiau linkusios užsikrėsti per lytinius organus į pilvo ertmę. Kiaušintakis taip pat vadinamas kiaušidėmis, nes kiaušinėliai juda kanalu iš pilvo ertmės į gimdos ertmę. Kiaušidės Kiaušidės kiaušidės arba lytinės liaukos yra suporuoti organai, esantys abiejose gimdos pusėse.

Galima palyginti kiaušidžių dydį įmirkyti migdolus maždaug 3 x 2 x 1,5 cm ; jie laikomi vietoje jungiamojo audinio, kuris tvirtinasi prie plačiojo gimdos raištis. Dar prieš mergaitės gimimą, formuojant kiaušides, prasideda būsimų kiaušinių vystymasis. Maždaug nėštumo mėnesiais kiaušidės vaisiuje yra milijonai būsimų kiaušinių, iš kurių dauguma yra atrezija iki mergaitės gimimo. Naujagimio kiaušidėse yra maždaug nesubrendusių kiaušinių; vėliau nesusiformuoja nauji kiaušiniai.

Vaikystėje atrezija tęsiasi, o kiaušinių skaičius dar labiau sumažėja. Nesubrendę oocitai yra apsupti plonu folikulus sudarančių ląstelių sluoksniu.

Kaip organizuojama moters urogenitalinė sistema?

Kiaušidės yra moters reprodukcinės liaukos suporuotas organas. Jie išsidėstę atskirame pilvaplėvės gilėjime ir plačiu raiščiu pritvirtinti prie pilvaplėvės užpakalinės sienos.

Kiaušidės dydis yra 3 x 2 x 1 cm, o jos svoris yra apie 7 g. Pagrindinis kiaušidės sluoksnis yra žievės medžiaga, uždengianti vidinį sluoksnį - medulą. Kortikos sluoksnyje dedami folikulai, kuriuose yra kiaušiniai.

Smegenų sluoksnyje, kurį sudaro minkštesnis jungiamasis audinys, praeina daugybė kraujo ir limfinių kraujagyslių, nervai. Kiaušidės atlieka dvi funkcijas: gamina hormonus svarbiausi iš jų yra estradiolis ir progesteronas ir kiaušinius.

Galima padidinti nariu masaza

Kiaušintakiai, kiaušidės ir gimdos raiščiai vadinami gimdos priedėliais. Normalią, tipišką vidinių lytinių organų vietą palengvina pačių lytinių organų tonusas, suderinta diafragmos, pilvo preso ir dubens veikla, taip pat gimdos raiščių aparatas.

Dubens ertmės pilvaplėvė Moterims, esančioms dubens ertmėje, pilvaplėvės parietalinis lapas, nusileidęs nuo pilvo ertmės išilgai jo užpakalinės sienos, praeina per linea terminalis, uždengdamas tiesiosios žarnos vidurinio trečdalio priekinį paviršių mezoperitoniškai. Tuomet pilvaplėvė pereina į užpakalinį makšties užpakalį ir, sekdama toliau, uždengia užpakalinį gimdos paviršių, pasiekdamas jo dugną. Čia pilvaplėvė vėl nusileidžia ir uždengia priekinį gimdos paviršių, pasiekdama kaklą. Judant toliau prie šlapimo pūslės užpakalinio paviršiaus, ji eina aukštyn, pasiekia savo viršūnę, o po to patenka į parietalinį pilvaplėvę, pamušalu priekinės pilvo sienos vidinį paviršių.

Taigi, gimdos atžvilgiu, pilvaplėvė formuoja dvi depresijas, esančias priekinėje plokštumoje: vieną tarp tiesiosios žarnos ir gimdos - tiesiosios žarnos ir gimdos depresiją, excavatio rectouterina, o antrąją tarp gimdos ir šlapimo pūslės - vezoureterinę ertmę, excavatio. Pirmasis gilinimas yra daug gilesnis ir yra ribojamas tiesiosios žarnos-gimdos raukšlių, plicae rectouterinae, kraštuose, kurių storyje yra neišsivysčiusių to paties pavadinimo raumenų, turinčių lygiųjų raumenų skaidulų.

Antrasis gilinamasis, excavatio vesicouterina, yra mažesnis už pirmąjį, jo gylis priklauso nuo šlapimo pūslės užpildymo laipsnio. Abi įdubos, išskyrus gimdą, yra atskirtos viena nuo kitos plačiais raiščiais, ligg, lata gimda, Anatomijos vidurinis varpos dydis yra pilvaplėvės dubliavimasis.